nugirdinčiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugirdinčiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugirdintis, mot. g. nugirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdintis, nugirdįs	nugirdintys, nugirdį	nugirdinti	nugirdinčios	-	nugirdį
kilm.	nugirdinčio	nugirdinčių	nugirdinčios	nugirdinčių	-	-
naud.	nugirdinčiam	nugirdintiems, nugirdintiem	nugirdinčiai	nugirdinčioms	-	-
gal.	nugirdintį	nugirdinčius	nugirdinčią	nugirdinčias	-	-
įnag.	nugirdinčiu	nugirdinčiais	nugirdinčia	nugirdinčiomis	-	-
viet.	nugirdinčiame, nugirdinčiam	nugirdinčiuose, nugirdinčiuos	nugirdinčioje, nugirdinčioj	nugirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdintysis	nugirdintieji	nugirdinčioji	nugirdinčiosios	-	-
kilm.	nugirdinčiojo	nugirdinčiųjų	nugirdinčiosios	nugirdinčiųjų	-	-
naud.	nugirdinčiajam	nugirdintiesiems	nugirdinčiajai	nugirdinčiosioms	-	-
gal.	nugirdintįjį	nugirdinčiuosius	nugirdinčiąją	nugirdinčiąsias	-	-
įnag.	nugirdinčiuoju	nugirdinčiaisiais	nugirdinčiąja	nugirdinčiosiomis	-	-
viet.	nugirdinčajame	nugirdinčiuosiuose	nugirdinčiojoje	nugirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugirdintis, mot. g. nugirdinti.
• Skiemenys: nu-gir-din-čia-me

nugirdinčiame

1. tas, kuris nugirdi

Etimologija

<= nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo <= nu- + girdėti, girdi, girdėjo

---