nugirdėtinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugirdėtinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugirdėtinas, mot. g. nugirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėtinas	nugirdėtini	nugirdėtina	nugirdėtinos	nugirdėtina	-
kilm.	nugirdėtino	nugirdėtinų	nugirdėtinos	nugirdėtinų	-	-
naud.	nugirdėtinam	nugirdėtiniems	nugirdėtinai	nugirdėtinoms	-	-
gal.	nugirdėtiną	nugirdėtinus	nugirdėtiną	nugirdėtinas	-	-
įnag.	nugirdėtinu	nugirdėtinais	nugirdėtina	nugirdėtinomis	-	-
viet.	nugirdėtiname	nugirdėtinuose	nugirdėtinoje	nugirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėtinasis	nugirdėtinieji	nugirdėtinoji	nugirdėtinosios	-	-
kilm.	nugirdėtinojo	nugirdėtinųjų	nugirdėtinosios	nugirdėtinųjų	-	-
naud.	nugirdėtinajam	nugirdėtiniesiems	nugirdėtinajai	nugirdėtinosioms	-	-
gal.	nugirdėtinąjį	nugirdėtinuosius	nugirdėtinąją	nugirdėtinąsias	-	-
įnag.	nugirdėtinuoju	nugirdėtinaisiais	nugirdėtinąja	nugirdėtinosiomis	-	-
viet.	nugirdėtinajame	nugirdėtinuosiuose	nugirdėtinojoje	nugirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugirdėtinas, mot. g. nugirdėtina.
• Skiemenys: nu-gir-dė-ti-nus

nugirdėtinus

1. tas, dėl kurio reikia nugirdėti

Etimologija

<= nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo <= nu- + girdėti, girdi, girdėjo

---