nugirdėsimoms

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugirdėsimas, mot. g. nugirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

nugirdėsimoms (būs. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugirdėsimas, mot. g. nugirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėsimas	nugirdėsimi	nugirdėsima	nugirdėsimos	nugirdėsima	-
kilm.	nugirdėsimo	nugirdėsimų	nugirdėsimos	nugirdėsimų	-	-
naud.	nugirdėsimam	nugirdėsimiems	nugirdėsimai	nugirdėsimoms	-	-
gal.	nugirdėsimą	nugirdėsimus	nugirdėsimą	nugirdėsimas	-	-
įnag.	nugirdėsimu	nugirdėsimais	nugirdėsima	nugirdėsimomis	-	-
viet.	nugirdėsimame	nugirdėsimuose	nugirdėsimoje	nugirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėsimasis	nugirdėsimieji	nugirdėsimoji	nugirdėsimosios	-	-
kilm.	nugirdėsimojo	nugirdėsimųjų	nugirdėsimosios	nugirdėsimųjų	-	-
naud.	nugirdėsimajam	nugirdėsimiesiems	nugirdėsimajai	nugirdėsimosioms	-	-
gal.	nugirdėsimąjį	nugirdėsimuosius	nugirdėsimąją	nugirdėsimąsias	-	-
įnag.	nugirdėsimuoju	nugirdėsimaisiais	nugirdėsimąja	nugirdėsimosiomis	-	-
viet.	nugirdėsimajame	nugirdėsimuosiuose	nugirdėsimojoje	nugirdėsimosiose	-	-