norvegai

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

norvegai (dkt., vyr. g., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: norvegas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	norvegas	norvegai
kilm.	norvego	norvegų
naud.	norvegui	norvegams
gal.	norvegą	norvegus
įnag.	norvegu	norvegais
viet.	norvege	norveguose
šauksm.	norvege	norvegai

• žr. pagr. f. norvegas

• (Gyventojai) - Norvegijos gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Norvegijos.
  • Taip pat žr., norvegė - Norvegijos gyventoja.
• (Tautos) - tauta, kalbanti viena šiaurės germanų kalbų
  • tos tautos žmogus

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Norvegijos pavadinimo.

Vertimai

  norvegai: Norvegijos gyventojas arba kilęs iš jos

Anglų kalba: Norwegian (en)  Čekų kalba: Nor (cs) (vyr. g.)  Danų kalba: nordmand (da)  Esperanto: norvego (eo)  Estų kalba: norralane (et)  Hebrajų kalba: נורווגי (he) (vyr. g.) (noruvegi)  Indoneziečių kalba: orang Norwegia (id)  Interlingua: norvegiano (ia)  Ispanų kalba: noruego (es) (vyr. g.)  Italų kalba: norvegese (it) (vyr. g./mot. g.)  Japonų kalba: ノルウェー人 (ja) (noruwē-jin)  Katalonų kalba: noruec (ca) (vyr. g.)  Kinų kalba: 挪威人 (zh) (Nuówēi rén)

Latvių kalba: norvēģis (lv) (vyr. g.)  Lenkų kalba: Norweg (pl) (vyr. g.)  Norvegų kalba: nordmann (no) (vyr. g.)  Nyderlandų kalba: Noor (nl) (vyr. g.)  Portugalų kalba: norueguês (pt) (vyr. g.)  Prancūzų kalba: Norvégien (fr) (vyr. g.)  Rumunų kalba: norvegian (ro) (vyr. g.), norvegieni (ro) (dgs.)  Rusų kalba: норвежец (ru) (vyr. g.) (norvéžets)  Suomių kalba: norjalainen (fi)  Švedų kalba: norrman (sv) (vyr. g.), norsk (sv) (bev. g.)  Turkų kalba: Norveçli (tr)  Vokiečių kalba: Norweger (de) (vyr. g.)