norvegė

Taip pat žr.: Norvège

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

norvegė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: norvegė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	norvegė	norvegės
kilm.	norvegės	norvegių
naud.	norvegei	norvegėms
gal.	norvegę	norveges
įnag.	norvege	norvegėmis
viet.	norvegėje	norvegėse
šauksm.	norvege	norvegės

• (Gyventojai) - Norvegijos gyventoja arba moteris kilusi iš Norvegijos.

Taip pat žr., norvegas - Norvegijos gyventojas.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Norvegijos pavadinimo.

Vertimai

  norvegė: Norvegijos gyventoja arba kilusi iš jos

anglų kalba: Norwegian (en)  čekų kalba: Norka (cs) (mot. g.)  danų kalba: nordmand (da)  esperanto kalba: norvego (eo)  estų kalba: norralane (et)  hebrajų kalba: נורווגית (he) (mot. g.) (norvegit)  indoneziečių kalba: orang Norwegia (id)  interlingua kalba: norvegiano (ia)  ispanų kalba: noruego (es) (vyr. g.)  italų kalba: norvegese (it) (vyr. g./mot. g.)  japonų kalba: ノルウェー人 (ja) (noruwē-jin)  katalonų kalba: noruega (ca) (mot. g.)  kinų kalba: 挪威人 (zh) (Nuówēi rén)

latvių kalba: norvēģiete (lv) (mot. g.)  lenkų kalba: Norweżka (pl) (mot. g.)  norvegų kalba: nordmann (no) (vyr. g.)  olandų kalba: Noorse (nl) (mot. g.)  portugalų kalba: norueguesa (pt) (mot. g.)  prancūzų kalba: Norvégienne (fr) (mot. g.)  rumunų kalba: norvegiancă (ro) (mot. g.), norvegieni (ro) (dgs.), norvegience (ro) (mot. g., dgs.)  rusų kalba: норвежка (ru) (mot. g.) (norvéžka)  suomių kalba: norjalainen (fi)  švedų kalba: norska (sv) (mot. g.), norsk (sv) (bev. g.)  turkų kalba: Norveçli (tr)  vokiečių kalba: Norwegerin (de) (mot. g.)