norvegės

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

norvegės (dkt., mot. g., vns. kilm., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: norvegė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	norvegė	norvegės
kilm.	norvegės	norvegių
naud.	norvegei	norvegėms
gal.	norvegę	norveges
įnag.	norvege	norvegėmis
viet.	norvegėje	norvegėse
šauksm.	norvege	norvegės

• žr. pagr. f. norvegė

• (Gyventojai) - Norvegijos gyventoja arba moteris kilusi iš Norvegijos.

Taip pat žr., norvegas - Norvegijos gyventojas.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Norvegijos pavadinimo.

Vertimai

  norvegės: Norvegijos gyventoja arba kilusi iš jos

Anglų kalba: Norwegian (en)  Čekų kalba: Norka (cs) (mot. g.)  Danų kalba: nordmand (da)  Esperanto: norvego (eo)  Estų kalba: norralane (et)  Hebrajų kalba: נורווגית (he) (mot. g.) (norvegit)  Indoneziečių kalba: orang Norwegia (id)  Interlingua: norvegiano (ia)  Ispanų kalba: noruego (es) (vyr. g.)  Italų kalba: norvegese (it) (vyr. g./mot. g.)  Japonų kalba: ノルウェー人 (ja) (noruwē-jin)  Katalonų kalba: noruega (ca) (mot. g.)  Kinų kalba: 挪威人 (zh) (Nuówēi rén)

Latvių kalba: norvēģiete (lv) (mot. g.)  Lenkų kalba: Norweżka (pl) (mot. g.)  Norvegų kalba: nordmann (no) (vyr. g.)  Nyderlandų kalba: Noorse (nl) (mot. g.)  Portugalų kalba: norueguesa (pt) (mot. g.)  Prancūzų kalba: Norvégienne (fr) (mot. g.)  Rumunų kalba: norvegiancă (ro) (mot. g.), norvegieni (ro) (dgs.), norvegience (ro) (mot. g., dgs.)  Rusų kalba: норвежка (ru) (mot. g.) (norvéžka)  Suomių kalba: norjalainen (fi)  Švedų kalba: norska (sv) (mot. g.), norsk (sv) (bev. g.)  Turkų kalba: Norveçli (tr)  Vokiečių kalba: Norwegerin (de) (mot. g.)