nevoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevoktas, mot. g. nevokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevoktas	nevokti	nevokta	nevoktos	nevokta	-
kilm.	nevokto	nevoktų	nevoktos	nevoktų	-	-
naud.	nevoktam	nevoktiems	nevoktai	nevoktoms	-	-
gal.	nevoktą	nevoktus	nevoktą	nevoktas	-	-
įnag.	nevoktu	nevoktais	nevokta	nevoktomis	-	-
viet.	nevoktame	nevoktuose	nevoktoje	nevoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevoktasis	nevoktieji	nevoktoji	nevoktosios	-	-
kilm.	nevoktojo	nevoktųjų	nevoktosios	nevoktųjų	-	-
naud.	nevoktajam	nevoktiesiems	nevoktajai	nevoktosioms	-	-
gal.	nevoktąjį	nevoktuosius	nevoktąją	nevoktąsias	-	-
įnag.	nevoktuoju	nevoktaisiais	nevoktąja	nevoktosiomis	-	-
viet.	nevoktajame	nevoktuosiuose	nevoktojoje	nevoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevoktas, mot. g. nevokta.
• Skiemenys: ne-vok-tu

nevoktu

1. tas, kurį nevokė

Etimologija

<= nevokti, nevokia, nevokė <= ne- + vokti, vokia, vokė

---