neužvoktinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvoktinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvoktinas, mot. g. neužvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvoktinas	neužvoktini	neužvoktina	neužvoktinos	neužvoktina	-
kilm.	neužvoktino	neužvoktinų	neužvoktinos	neužvoktinų	-	-
naud.	neužvoktinam	neužvoktiniems	neužvoktinai	neužvoktinoms	-	-
gal.	neužvoktiną	neužvoktinus	neužvoktiną	neužvoktinas	-	-
įnag.	neužvoktinu	neužvoktinais	neužvoktina	neužvoktinomis	-	-
viet.	neužvoktiname	neužvoktinuose	neužvoktinoje	neužvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvoktinasis	neužvoktinieji	neužvoktinoji	neužvoktinosios	-	-
kilm.	neužvoktinojo	neužvoktinųjų	neužvoktinosios	neužvoktinųjų	-	-
naud.	neužvoktinajam	neužvoktiniesiems	neužvoktinajai	neužvoktinosioms	-	-
gal.	neužvoktinąjį	neužvoktinuosius	neužvoktinąją	neužvoktinąsias	-	-
įnag.	neužvoktinuoju	neužvoktinaisiais	neužvoktinąja	neužvoktinosiomis	-	-
viet.	neužvoktinajame	neužvoktinuosiuose	neužvoktinojoje	neužvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvoktinas, mot. g. neužvoktina.
• Skiemenys: ne-už-vok-ti-nu

neužvoktinu

1. tas, dėl kurio reikia neužvokti

Etimologija

<= neužvokti, neužvokia, neužvokė <= ne- + užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---