neužvokiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvokiantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvokiantis, mot. g. neužvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvokiąs, neužvokiantis	neužvokią, neužvokiantys	neužvokianti	neužvokiančios	-	neužvokią
kilm.	neužvokiančio	neužvokiančių	neužvokiančios	neužvokiančių	-	-
naud.	neužvokiančiam	neužvokiantiems, neužvokiantiem	neužvokiančiai	neužvokiančioms, neužvokiančiom	-	-
gal.	neužvokiantį	neužvokiančius	neužvokiančią	neužvokiančias	-	-
įnag.	neužvokiančiu	neužvokiančiais	neužvokiančia	neužvokiančiomis	-	-
viet.	neužvokiančiame, neužvokiančiam	neužvokiančiuose, neužvokiančiuos	neužvokiančioje, neužvokiančioj	neužvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvokiantysis	neužvokiantieji	neužvokiančioji	neužvokiančiosios	-	-
kilm.	neužvokiančiojo	neužvokiančiųjų	neužvokiančiosios	neužvokiančiųjų	-	-
naud.	neužvokiančiajam	neužvokiantiesiems	neužvokiančiajai	neužvokiančiosioms	-	-
gal.	neužvokiantįjį	neužvokiančiuosius	neužvokiančiąją	neužvokiančiąsias	-	-
įnag.	neužvokiančiuoju	neužvokiančiaisiais	neužvokiančiąja	neužvokiančiosiomis	-	-
viet.	neužvokiančiajame	neužvokiančiuosiuose	neužvokiančiojoje	neužvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvokiantis, mot. g. neužvokianti.
• Skiemenys: ne-už-vo-kian-tį-jį

neužvokiantįjį

1. tas, kuris neužvokia

Etimologija

<= neužvokti, neužvokia, neužvokė <= ne- + užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---