neužvaišinusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišinusieji (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišinęs, mot. g. neužvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinęs	neužvaišinę	neužvaišinusi, neužvaišinus	neužvaišinusios	-	neužvaišinę
kilm.	neužvaišinusio	neužvaišinusių	neužvaišinusios	neužvaišinusių	-	-
naud.	neužvaišinusiam	neužvaišinusiems	neužvaišinusiai	neužvaišinusioms	-	-
gal.	neužvaišinusį	neužvaišinusius	neužvaišinusią	neužvaišinusias	-	-
įnag.	neužvaišinusiu	neužvaišinusiais	neužvaišinusia	neužvaišinusiomis	-	-
viet.	neužvaišinusiame	neužvaišinusiuose	neužvaišinusioje	neužvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinusysis	neužvaišinusieji	neužvaišinusioji	neužvaišinusiosios	-	-
kilm.	neužvaišinusiojo	neužvaišinusiųjų	neužvaišinusiosios	neužvaišinusiųjų	-	-
naud.	neužvaišinusiajam	neužvaišinusiesiems	neužvaišinusiajai	neužvaišinusiosioms	-	-
gal.	neužvaišinusįjį	neužvaišinusiuosius	neužvaišinusiąją	neužvaišinusiąsias	-	-
įnag.	neužvaišinusiuoju	neužvaišinusiaisiais	neužvaišinusiąja	neužvaišinusiosiomis	-	-
viet.	neužvaišinusiajame	neužvaišinusiuosiuose	neužvaišinusiojoje	neužvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišinęs, mot. g. neužvaišinusi.
• Skiemenys: ne-už-vai-ši-nu-sie-ji

neužvaišinusieji

1. tas, kuris neužvaišino

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---