neužvaišintu

Taip pat žr.: neužvaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišintas, mot. g. neužvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintas	neužvaišinti	neužvaišinta	neužvaišintos	neužvaišinta	-
kilm.	neužvaišinto	neužvaišintų	neužvaišintos	neužvaišintų	-	-
naud.	neužvaišintam	neužvaišintiems	neužvaišintai	neužvaišintoms	-	-
gal.	neužvaišintą	neužvaišintus	neužvaišintą	neužvaišintas	-	-
įnag.	neužvaišintu	neužvaišintais	neužvaišinta	neužvaišintomis	-	-
viet.	neužvaišintame	neužvaišintuose	neužvaišintoje	neužvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintasis	neužvaišintieji	neužvaišintoji	neužvaišintosios	-	-
kilm.	neužvaišintojo	neužvaišintųjų	neužvaišintosios	neužvaišintųjų	-	-
naud.	neužvaišintajam	neužvaišintiesiems	neužvaišintajai	neužvaišintosioms	-	-
gal.	neužvaišintąjį	neužvaišintuosius	neužvaišintąją	neužvaišintąsias	-	-
įnag.	neužvaišintuoju	neužvaišintaisiais	neužvaišintąja	neužvaišintosiomis	-	-
viet.	neužvaišintajame	neužvaišintuosiuose	neužvaišintojoje	neužvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišintas, mot. g. neužvaišinta.
• Skiemenys: ne-už-vai-šin-tu

neužvaišintu

1. tas, kurį neužvaišino

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---