neužvaišinsimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišinsimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišinsimas, mot. g. neužvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinsimas	neužvaišinsimi	neužvaišinsima	neužvaišinsimos	neužvaišinsima	-
kilm.	neužvaišinsimo	neužvaišinsimų	neužvaišinsimos	neužvaišinsimų	-	-
naud.	neužvaišinsimam	neužvaišinsimiems	neužvaišinsimai	neužvaišinsimoms	-	-
gal.	neužvaišinsimą	neužvaišinsimus	neužvaišinsimą	neužvaišinsimas	-	-
įnag.	neužvaišinsimu	neužvaišinsimais	neužvaišinsima	neužvaišinsimomis	-	-
viet.	neužvaišinsimame	neužvaišinsimuose	neužvaišinsimoje	neužvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinsimasis	neužvaišinsimieji	neužvaišinsimoji	neužvaišinsimosios	-	-
kilm.	neužvaišinsimojo	neužvaišinsimųjų	neužvaišinsimosios	neužvaišinsimųjų	-	-
naud.	neužvaišinsimajam	neužvaišinsimiesiems	neužvaišinsimajai	neužvaišinsimosioms	-	-
gal.	neužvaišinsimąjį	neužvaišinsimuosius	neužvaišinsimąją	neužvaišinsimąsias	-	-
įnag.	neužvaišinsimuoju	neužvaišinsimaisiais	neužvaišinsimąja	neužvaišinsimosiomis	-	-
viet.	neužvaišinsimajame	neužvaišinsimuosiuose	neužvaišinsimojoje	neužvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišinsimas, mot. g. neužvaišinsima.
• Skiemenys: ne-už-vai-šin-si-ma-jam

neužvaišinsimajam

1. tas, kurį neužvaišins

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---