neužvaišinsiančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišinsiančioji (būs. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišinsiantis, mot. g. neužvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinsiąs, neužvaišinsiantis	neužvaišinsią, neužvaišinsiantys	neužvaišinsianti	neužvaišinsiančios	-	neužvaišinsią
kilm.	neužvaišinsiančio	neužvaišinsiančių	neužvaišinsiančios	neužvaišinsiančių	-	-
naud.	neužvaišinsiančiam	neužvaišinsiantiems, neužvaišinsiantiem	neužvaišinsiančiai	neužvaišinsiančioms, neužvaišinsiančiom	-	-
gal.	neužvaišinsiantį	neužvaišinsiančius	neužvaišinsiančią	neužvaišinsiančias	-	-
įnag.	neužvaišinsiančiu	neužvaišinsiančiais	neužvaišinsiančia	neužvaišinsiančiomis	-	-
viet.	neužvaišinsiančiame, neužvaišinsiančiam	neužvaišinsiančiuose, neužvaišinsiančiuos	neužvaišinsiančioje, neužvaišinsiančioj	neužvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinsiantysis	neužvaišinsiantieji	neužvaišinsiančioji	neužvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	neužvaišinsiančiojo	neužvaišinsiančiųjų	neužvaišinsiančiosios	neužvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	neužvaišinsiančiajam	neužvaišinsiantiesiems	neužvaišinsiančiajai	neužvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	neužvaišinsiantįjį	neužvaišinsiančiuosius	neužvaišinsiančiąją	neužvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	neužvaišinsiančiuoju	neužvaišinsiančiaisiais	neužvaišinsiančiąja	neužvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	neužvaišinsiančiajame	neužvaišinsiančiuosiuose	neužvaišinsiančiojoje	neužvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišinsiantis, mot. g. neužvaišinsianti.
• Skiemenys: ne-už-vai-šin-sian-čio-ji

neužvaišinsiančioji

1. ta, kuri neužvaišins

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---