neužvaišindavusią

Taip pat žr.: neužvaišindavusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišindavusią (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišindavęs, mot. g. neužvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišindavęs	neužvaišindavę	neužvaišindavusi, neužvaišindavus	neužvaišindavusios	-	neužvaišindavę
kilm.	neužvaišindavusio	neužvaišindavusių	neužvaišindavusios	neužvaišindavusių	-	-
naud.	neužvaišindavusiam	neužvaišindavusiems	neužvaišindavusiai	neužvaišindavusioms	-	-
gal.	neužvaišindavusį	neužvaišindavusius	neužvaišindavusią	neužvaišindavusias	-	-
įnag.	neužvaišindavusiu	neužvaišindavusiais	neužvaišindavusia	neužvaišindavusiomis	-	-
viet.	neužvaišindavusiame	neužvaišindavusiuose	neužvaišindavusioje	neužvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišindavusysis	neužvaišindavusieji	neužvaišindavusioji	neužvaišindavusiosios	-	-
kilm.	neužvaišindavusiojo	neužvaišindavusiųjų	neužvaišindavusiosios	neužvaišindavusiųjų	-	-
naud.	neužvaišindavusiajam	neužvaišindavusiesiems	neužvaišindavusiajai	neužvaišindavusiosioms	-	-
gal.	neužvaišindavusįjį	neužvaišindavusiuosius	neužvaišindavusiąją	neužvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neužvaišindavusiuoju	neužvaišindavusiaisiais	neužvaišindavusiąja	neužvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neužvaišindavusiajame	neužvaišindavusiuosiuose	neužvaišindavusiojoje	neužvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišindavęs, mot. g. neužvaišindavusi.
• Skiemenys: ne-už-vai-šin-da-vu-sią

neužvaišindavusią

1. ta, kuri neužvaišindavo

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---