neužvaišinančiu

Taip pat žr.: neužvaišinančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišinančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišinantis, mot. g. neužvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinąs, neužvaišinantis	neužvaišiną, neužvaišinantys	neužvaišinanti	neužvaišinančios	-	neužvaišiną
kilm.	neužvaišinančio	neužvaišinančių	neužvaišinančios	neužvaišinančių	-	-
naud.	neužvaišinančiam	neužvaišinantiems, neužvaišinantiem	neužvaišinančiai	neužvaišinančioms, neužvaišinančiom	-	-
gal.	neužvaišinantį	neužvaišinančius	neužvaišinančią	neužvaišinančias	-	-
įnag.	neužvaišinančiu	neužvaišinančiais	neužvaišinančia	neužvaišinančiomis	-	-
viet.	neužvaišinančiame, neužvaišinančiam	neužvaišinančiuose, neužvaišinančiuos	neužvaišinančioje, neužvaišinančioj	neužvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinantysis	neužvaišinantieji	neužvaišinančioji	neužvaišinančiosios	-	-
kilm.	neužvaišinančiojo	neužvaišinančiųjų	neužvaišinančiosios	neužvaišinančiųjų	-	-
naud.	neužvaišinančiajam	neužvaišinantiesiems	neužvaišinančiajai	neužvaišinančiosioms	-	-
gal.	neužvaišinantįjį	neužvaišinančiuosius	neužvaišinančiąją	neužvaišinančiąsias	-	-
įnag.	neužvaišinančiuoju	neužvaišinančiaisiais	neužvaišinančiąja	neužvaišinančiosiomis	-	-
viet.	neužvaišinančiajame	neužvaišinančiuosiuose	neužvaišinančiojoje	neužvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišinantis, mot. g. neužvaišinanti.
• Skiemenys: ne-už-vai-ši-nan-čiu

neužvaišinančiu

1. tas, kuris neužvaišina

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---