neužvaišinamas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvaišinamas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišinamas, mot. g. neužvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinamas	neužvaišinami	neužvaišinama	neužvaišinamos	neužvaišinama	-
kilm.	neužvaišinamo	neužvaišinamų	neužvaišinamos	neužvaišinamų	-	-
naud.	neužvaišinamam	neužvaišinamiems	neužvaišinamai	neužvaišinamoms	-	-
gal.	neužvaišinamą	neužvaišinamus	neužvaišinamą	neužvaišinamas	-	-
įnag.	neužvaišinamu	neužvaišinamais	neužvaišinama	neužvaišinamomis	-	-
viet.	neužvaišinamame	neužvaišinamuose	neužvaišinamoje	neužvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišinamasis	neužvaišinamieji	neužvaišinamoji	neužvaišinamosios	-	-
kilm.	neužvaišinamojo	neužvaišinamųjų	neužvaišinamosios	neužvaišinamųjų	-	-
naud.	neužvaišinamajam	neužvaišinamiesiems	neužvaišinamajai	neužvaišinamosioms	-	-
gal.	neužvaišinamąjį	neužvaišinamuosius	neužvaišinamąją	neužvaišinamąsias	-	-
įnag.	neužvaišinamuoju	neužvaišinamaisiais	neužvaišinamąja	neužvaišinamosiomis	-	-
viet.	neužvaišinamajame	neužvaišinamuosiuose	neužvaišinamojoje	neužvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neužvaišinama.
• Skiemenys: ne-už-vai-ši-na-mas

neužvaišinamas

1. tas, kurį neužvaišina

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---