neužsivaišintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivaišintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivaišintinas, mot. g. neužsivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintinas	neužsivaišintini	neužsivaišintina	neužsivaišintinos	neužsivaišintina	-
kilm.	neužsivaišintino	neužsivaišintinų	neužsivaišintinos	neužsivaišintinų	-	-
naud.	neužsivaišintinam	neužsivaišintiniems	neužsivaišintinai	neužsivaišintinoms	-	-
gal.	neužsivaišintiną	neužsivaišintinus	neužsivaišintiną	neužsivaišintinas	-	-
įnag.	neužsivaišintinu	neužsivaišintinais	neužsivaišintina	neužsivaišintinomis	-	-
viet.	neužsivaišintiname	neužsivaišintinuose	neužsivaišintinoje	neužsivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintinasis	neužsivaišintinieji	neužsivaišintinoji	neužsivaišintinosios	-	-
kilm.	neužsivaišintinojo	neužsivaišintinųjų	neužsivaišintinosios	neužsivaišintinųjų	-	-
naud.	neužsivaišintinajam	neužsivaišintiniesiems	neužsivaišintinajai	neužsivaišintinosioms	-	-
gal.	neužsivaišintinąjį	neužsivaišintinuosius	neužsivaišintinąją	neužsivaišintinąsias	-	-
įnag.	neužsivaišintinuoju	neužsivaišintinaisiais	neužsivaišintinąja	neužsivaišintinosiomis	-	-
viet.	neužsivaišintinajame	neužsivaišintinuosiuose	neužsivaišintinojoje	neužsivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišintinas, mot. g. neužsivaišintina.
• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-ti-ną-jį

neužsivaišintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia neužsivaišinti

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---