neužsivaišinsimu

Taip pat žr.: neužsivaišinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivaišinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivaišinsimas, mot. g. neužsivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišinsimas	neužsivaišinsimi	neužsivaišinsima	neužsivaišinsimos	neužsivaišinsima	-
kilm.	neužsivaišinsimo	neužsivaišinsimų	neužsivaišinsimos	neužsivaišinsimų	-	-
naud.	neužsivaišinsimam	neužsivaišinsimiems	neužsivaišinsimai	neužsivaišinsimoms	-	-
gal.	neužsivaišinsimą	neužsivaišinsimus	neužsivaišinsimą	neužsivaišinsimas	-	-
įnag.	neužsivaišinsimu	neužsivaišinsimais	neužsivaišinsima	neužsivaišinsimomis	-	-
viet.	neužsivaišinsimame	neužsivaišinsimuose	neužsivaišinsimoje	neužsivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišinsimasis	neužsivaišinsimieji	neužsivaišinsimoji	neužsivaišinsimosios	-	-
kilm.	neužsivaišinsimojo	neužsivaišinsimųjų	neužsivaišinsimosios	neužsivaišinsimųjų	-	-
naud.	neužsivaišinsimajam	neužsivaišinsimiesiems	neužsivaišinsimajai	neužsivaišinsimosioms	-	-
gal.	neužsivaišinsimąjį	neužsivaišinsimuosius	neužsivaišinsimąją	neužsivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neužsivaišinsimuoju	neužsivaišinsimaisiais	neužsivaišinsimąja	neužsivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neužsivaišinsimajame	neužsivaišinsimuosiuose	neužsivaišinsimojoje	neužsivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišinsimas, mot. g. neužsivaišinsima.
• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-si-mu

neužsivaišinsimu

1. tas, kurį neužsivaišins

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---