neužsiskolintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužsiskolintoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsiskolintojas	neužsiskolintojai
kilm.	neužsiskolintojo	neužsiskolintojų
naud.	neužsiskolintojui	neužsiskolintojams
gal.	neužsiskolintoją	neužsiskolintojus
įnag.	neužsiskolintoju	neužsiskolintojais
viet.	neužsiskolintojuje	neužsiskolintojuose
šauksm.	neužsiskolintojau	neužsiskolintojai

• Skiemenys: ne-už-si-sko-lin-to-ją
• žr. pagr. f. neužsiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužsiskolintoja.

neužsiskolintoją

1. tas, kuris neužsiskolina

Etimologija

<= neužsiskolinti, neužsiskolina, neužsiskolino <= ne- + užsiskolinti, užsiskolina, užsiskolino <= už- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

neužsiskolintoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsiskolintoja	neužsiskolintojos
kilm.	neužsiskolintojos	neužsiskolintojų
naud.	neužsiskolintojai	neužsiskolintojoms
gal.	neužsiskolintoją	neužsiskolintojas
įnag.	neužsiskolintoja	neužsiskolintojomis
viet.	neužsiskolintojoje	neužsiskolintojose
šauksm.	neužsiskolintoja	neužsiskolintojos

• Skiemenys: ne-už-si-sko-lin-to-ją
• žr. pagr. f. neužsiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neužsiskolintojas.

neužsiskolintoją

1. ta, kuri neužsiskolina

Etimologija

<= neužsiskolinti, neužsiskolina, neužsiskolino <= ne- + užsiskolinti, užsiskolina, užsiskolino <= už- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---