neužsinakvotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsinakvotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsinakvotas, mot. g. neužsinakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinakvotas	neužsinakvoti	neužsinakvota	neužsinakvotos	neužsinakvota	-
kilm.	neužsinakvoto	neužsinakvotų	neužsinakvotos	neužsinakvotų	-	-
naud.	neužsinakvotam	neužsinakvotiems	neužsinakvotai	neužsinakvotoms	-	-
gal.	neužsinakvotą	neužsinakvotus	neužsinakvotą	neužsinakvotas	-	-
įnag.	neužsinakvotu	neužsinakvotais	neužsinakvota	neužsinakvotomis	-	-
viet.	neužsinakvotame	neužsinakvotuose	neužsinakvotoje	neužsinakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinakvotasis	neužsinakvotieji	neužsinakvotoji	neužsinakvotosios	-	-
kilm.	neužsinakvotojo	neužsinakvotųjų	neužsinakvotosios	neužsinakvotųjų	-	-
naud.	neužsinakvotajam	neužsinakvotiesiems	neužsinakvotajai	neužsinakvotosioms	-	-
gal.	neužsinakvotąjį	neužsinakvotuosius	neužsinakvotąją	neužsinakvotąsias	-	-
įnag.	neužsinakvotuoju	neužsinakvotaisiais	neužsinakvotąja	neužsinakvotosiomis	-	-
viet.	neužsinakvotajame	neužsinakvotuosiuose	neužsinakvotojoje	neužsinakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsinakvotas, mot. g. neužsinakvota.
• Skiemenys: ne-už-si-nak-vo-tu

neužsinakvotu

1. tas, kurį neužsinakvojo

Etimologija

<= neužsinakvoti, neužsinakvoja, neužsinakvojo <= ne- + užsinakvoti, užsinakvoja, užsinakvojo <= už- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---