neužsinakvotinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsinakvotinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsinakvotinas, mot. g. neužsinakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinakvotinas	neužsinakvotini	neužsinakvotina	neužsinakvotinos	neužsinakvotina	-
kilm.	neužsinakvotino	neužsinakvotinų	neužsinakvotinos	neužsinakvotinų	-	-
naud.	neužsinakvotinam	neužsinakvotiniems	neužsinakvotinai	neužsinakvotinoms	-	-
gal.	neužsinakvotiną	neužsinakvotinus	neužsinakvotiną	neužsinakvotinas	-	-
įnag.	neužsinakvotinu	neužsinakvotinais	neužsinakvotina	neužsinakvotinomis	-	-
viet.	neužsinakvotiname	neužsinakvotinuose	neužsinakvotinoje	neužsinakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinakvotinasis	neužsinakvotinieji	neužsinakvotinoji	neužsinakvotinosios	-	-
kilm.	neužsinakvotinojo	neužsinakvotinųjų	neužsinakvotinosios	neužsinakvotinųjų	-	-
naud.	neužsinakvotinajam	neužsinakvotiniesiems	neužsinakvotinajai	neužsinakvotinosioms	-	-
gal.	neužsinakvotinąjį	neužsinakvotinuosius	neužsinakvotinąją	neužsinakvotinąsias	-	-
įnag.	neužsinakvotinuoju	neužsinakvotinaisiais	neužsinakvotinąja	neužsinakvotinosiomis	-	-
viet.	neužsinakvotinajame	neužsinakvotinuosiuose	neužsinakvotinojoje	neužsinakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsinakvotinas, mot. g. neužsinakvotina.
• Skiemenys: ne-už-si-nak-vo-ti-nuo-ju

neužsinakvotinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neužsinakvoti

Etimologija

<= neužsinakvoti, neužsinakvoja, neužsinakvojo <= ne- + užsinakvoti, užsinakvoja, užsinakvojo <= už- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---