neužsinakvosimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsinakvosimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsinakvosimas, mot. g. neužsinakvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinakvosimas	neužsinakvosimi	neužsinakvosima	neužsinakvosimos	neužsinakvosima	-
kilm.	neužsinakvosimo	neužsinakvosimų	neužsinakvosimos	neužsinakvosimų	-	-
naud.	neužsinakvosimam	neužsinakvosimiems	neužsinakvosimai	neužsinakvosimoms	-	-
gal.	neužsinakvosimą	neužsinakvosimus	neužsinakvosimą	neužsinakvosimas	-	-
įnag.	neužsinakvosimu	neužsinakvosimais	neužsinakvosima	neužsinakvosimomis	-	-
viet.	neužsinakvosimame	neužsinakvosimuose	neužsinakvosimoje	neužsinakvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsinakvosimasis	neužsinakvosimieji	neužsinakvosimoji	neužsinakvosimosios	-	-
kilm.	neužsinakvosimojo	neužsinakvosimųjų	neužsinakvosimosios	neužsinakvosimųjų	-	-
naud.	neužsinakvosimajam	neužsinakvosimiesiems	neužsinakvosimajai	neužsinakvosimosioms	-	-
gal.	neužsinakvosimąjį	neužsinakvosimuosius	neužsinakvosimąją	neužsinakvosimąsias	-	-
įnag.	neužsinakvosimuoju	neužsinakvosimaisiais	neužsinakvosimąja	neužsinakvosimosiomis	-	-
viet.	neužsinakvosimajame	neužsinakvosimuosiuose	neužsinakvosimojoje	neužsinakvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsinakvosimas, mot. g. neužsinakvosima.
• Skiemenys: ne-už-si-nak-vo-si-muo-ju

neužsinakvosimuoju

1. tas, kurį neužsinakvos

Etimologija

<= neužsinakvoti, neužsinakvoja, neužsinakvojo <= ne- + užsinakvoti, užsinakvoja, užsinakvojo <= už- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---