neužsimokančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimokančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimokantis, mot. g. neužsimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokąs, neužsimokantis	neužsimoką, neužsimokantys	neužsimokanti	neužsimokančios	-	neužsimoką
kilm.	neužsimokančio	neužsimokančių	neužsimokančios	neužsimokančių	-	-
naud.	neužsimokančiam	neužsimokantiems, neužsimokantiem	neužsimokančiai	neužsimokančioms, neužsimokančiom	-	-
gal.	neužsimokantį	neužsimokančius	neužsimokančią	neužsimokančias	-	-
įnag.	neužsimokančiu	neužsimokančiais	neužsimokančia	neužsimokančiomis	-	-
viet.	neužsimokančiame, neužsimokančiam	neužsimokančiuose, neužsimokančiuos	neužsimokančioje, neužsimokančioj	neužsimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokantysis	neužsimokantieji	neužsimokančioji	neužsimokančiosios	-	-
kilm.	neužsimokančiojo	neužsimokančiųjų	neužsimokančiosios	neužsimokančiųjų	-	-
naud.	neužsimokančiajam	neužsimokantiesiems	neužsimokančiajai	neužsimokančiosioms	-	-
gal.	neužsimokantįjį	neužsimokančiuosius	neužsimokančiąją	neužsimokančiąsias	-	-
įnag.	neužsimokančiuoju	neužsimokančiaisiais	neužsimokančiąja	neužsimokančiosiomis	-	-
viet.	neužsimokančiajame	neužsimokančiuosiuose	neužsimokančiojoje	neužsimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimokantis, mot. g. neužsimokanti.
• Skiemenys: ne-už-si-mo-kan-čių-jų

neužsimokančiųjų

1. tas, kuris neužsimoka

Etimologija

<= neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo <= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---