neužsimokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimokamas, mot. g. neužsimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokamas	neužsimokami	neužsimokama	neužsimokamos	neužsimokama	-
kilm.	neužsimokamo	neužsimokamų	neužsimokamos	neužsimokamų	-	-
naud.	neužsimokamam	neužsimokamiems	neužsimokamai	neužsimokamoms	-	-
gal.	neužsimokamą	neužsimokamus	neužsimokamą	neužsimokamas	-	-
įnag.	neužsimokamu	neužsimokamais	neužsimokama	neužsimokamomis	-	-
viet.	neužsimokamame	neužsimokamuose	neužsimokamoje	neužsimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokamasis	neužsimokamieji	neužsimokamoji	neužsimokamosios	-	-
kilm.	neužsimokamojo	neužsimokamųjų	neužsimokamosios	neužsimokamųjų	-	-
naud.	neužsimokamajam	neužsimokamiesiems	neužsimokamajai	neužsimokamosioms	-	-
gal.	neužsimokamąjį	neužsimokamuosius	neužsimokamąją	neužsimokamąsias	-	-
įnag.	neužsimokamuoju	neužsimokamaisiais	neužsimokamąja	neužsimokamosiomis	-	-
viet.	neužsimokamajame	neužsimokamuosiuose	neužsimokamojoje	neužsimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimokamas, mot. g. neužsimokama.
• Skiemenys: ne-už-si-mo-ka-mu

neužsimokamu

1. tas, kurį neužsimoka

Etimologija

<= neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo <= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---