neužsimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužsimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėtojas	neužsimokėtojai
kilm.	neužsimokėtojo	neužsimokėtojų
naud.	neužsimokėtojui	neužsimokėtojams
gal.	neužsimokėtoją	neužsimokėtojus
įnag.	neužsimokėtoju	neužsimokėtojais
viet.	neužsimokėtojuje	neužsimokėtojuose
šauksm.	neužsimokėtojau	neužsimokėtojai

• Skiemenys: ne-už-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. neužsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužsimokėtoja.

neužsimokėtojau

1. tas, kuris neužsimoka

Etimologija

<= neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo <= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---