neužsimokėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimokėtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimokėtinas, mot. g. neužsimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėtinas	neužsimokėtini	neužsimokėtina	neužsimokėtinos	neužsimokėtina	-
kilm.	neužsimokėtino	neužsimokėtinų	neužsimokėtinos	neužsimokėtinų	-	-
naud.	neužsimokėtinam	neužsimokėtiniems	neužsimokėtinai	neužsimokėtinoms	-	-
gal.	neužsimokėtiną	neužsimokėtinus	neužsimokėtiną	neužsimokėtinas	-	-
įnag.	neužsimokėtinu	neužsimokėtinais	neužsimokėtina	neužsimokėtinomis	-	-
viet.	neužsimokėtiname	neužsimokėtinuose	neužsimokėtinoje	neužsimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėtinasis	neužsimokėtinieji	neužsimokėtinoji	neužsimokėtinosios	-	-
kilm.	neužsimokėtinojo	neužsimokėtinųjų	neužsimokėtinosios	neužsimokėtinųjų	-	-
naud.	neužsimokėtinajam	neužsimokėtiniesiems	neužsimokėtinajai	neužsimokėtinosioms	-	-
gal.	neužsimokėtinąjį	neužsimokėtinuosius	neužsimokėtinąją	neužsimokėtinąsias	-	-
įnag.	neužsimokėtinuoju	neužsimokėtinaisiais	neužsimokėtinąja	neužsimokėtinosiomis	-	-
viet.	neužsimokėtinajame	neužsimokėtinuosiuose	neužsimokėtinojoje	neužsimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimokėtinas, mot. g. neužsimokėtina.
• Skiemenys: ne-už-si-mo-kė-ti-nų

neužsimokėtinų

1. tas, dėl kurio reikia neužsimokėti

Etimologija

<= neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo <= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---