neužkilto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužkilto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužkiltas, mot. g. neužkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužkiltas	neužkilti	neužkilta	neužkiltos	neužkilta	-
kilm.	neužkilto	neužkiltų	neužkiltos	neužkiltų	-	-
naud.	neužkiltam	neužkiltiems	neužkiltai	neužkiltoms	-	-
gal.	neužkiltą	neužkiltus	neužkiltą	neužkiltas	-	-
įnag.	neužkiltu	neužkiltais	neužkilta	neužkiltomis	-	-
viet.	neužkiltame	neužkiltuose	neužkiltoje	neužkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužkiltasis	neužkiltieji	neužkiltoji	neužkiltosios	-	-
kilm.	neužkiltojo	neužkiltųjų	neužkiltosios	neužkiltųjų	-	-
naud.	neužkiltajam	neužkiltiesiems	neužkiltajai	neužkiltosioms	-	-
gal.	neužkiltąjį	neužkiltuosius	neužkiltąją	neužkiltąsias	-	-
įnag.	neužkiltuoju	neužkiltaisiais	neužkiltąja	neužkiltosiomis	-	-
viet.	neužkiltajame	neužkiltuosiuose	neužkiltojoje	neužkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužkiltas, mot. g. neužkilta.
• Skiemenys: ne-už-kil-to

neužkilto

1. tas, kurį neužkilo

Etimologija

<= neužkilti, neužkyla, neužkilo <= ne- + užkilti, užkyla, užkilo <= už- + kilti, kyla, kilo

---