nesuvaišintojų

Taip pat žr.: nesuvaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesuvaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintojas	nesuvaišintojai
kilm.	nesuvaišintojo	nesuvaišintojų
naud.	nesuvaišintojui	nesuvaišintojams
gal.	nesuvaišintoją	nesuvaišintojus
įnag.	nesuvaišintoju	nesuvaišintojais
viet.	nesuvaišintojuje	nesuvaišintojuose
šauksm.	nesuvaišintojau	nesuvaišintojai

• Skiemenys: ne-su-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. nesuvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesuvaišintoja.

nesuvaišintojų

1. tas, kuris nesuvaišina

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nesuvaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintoja	nesuvaišintojos
kilm.	nesuvaišintojos	nesuvaišintojų
naud.	nesuvaišintojai	nesuvaišintojoms
gal.	nesuvaišintoją	nesuvaišintojas
įnag.	nesuvaišintoja	nesuvaišintojomis
viet.	nesuvaišintojoje	nesuvaišintojose
šauksm.	nesuvaišintoja	nesuvaišintojos

• Skiemenys: ne-su-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. nesuvaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišintojas.

nesuvaišintojų

1. ta, kuri nesuvaišina

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---