nesuvaišinsimu

Taip pat žr.: nesuvaišinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvaišinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišinsimas, mot. g. nesuvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinsimas	nesuvaišinsimi	nesuvaišinsima	nesuvaišinsimos	nesuvaišinsima	-
kilm.	nesuvaišinsimo	nesuvaišinsimų	nesuvaišinsimos	nesuvaišinsimų	-	-
naud.	nesuvaišinsimam	nesuvaišinsimiems	nesuvaišinsimai	nesuvaišinsimoms	-	-
gal.	nesuvaišinsimą	nesuvaišinsimus	nesuvaišinsimą	nesuvaišinsimas	-	-
įnag.	nesuvaišinsimu	nesuvaišinsimais	nesuvaišinsima	nesuvaišinsimomis	-	-
viet.	nesuvaišinsimame	nesuvaišinsimuose	nesuvaišinsimoje	nesuvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinsimasis	nesuvaišinsimieji	nesuvaišinsimoji	nesuvaišinsimosios	-	-
kilm.	nesuvaišinsimojo	nesuvaišinsimųjų	nesuvaišinsimosios	nesuvaišinsimųjų	-	-
naud.	nesuvaišinsimajam	nesuvaišinsimiesiems	nesuvaišinsimajai	nesuvaišinsimosioms	-	-
gal.	nesuvaišinsimąjį	nesuvaišinsimuosius	nesuvaišinsimąją	nesuvaišinsimąsias	-	-
įnag.	nesuvaišinsimuoju	nesuvaišinsimaisiais	nesuvaišinsimąja	nesuvaišinsimosiomis	-	-
viet.	nesuvaišinsimajame	nesuvaišinsimuosiuose	nesuvaišinsimojoje	nesuvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišinsimas, mot. g. nesuvaišinsima.
• Skiemenys: ne-su-vai-šin-si-mu

nesuvaišinsimu

1. tas, kurį nesuvaišins

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---