nesuvaišinsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvaišinsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišinsiantis, mot. g. nesuvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinsiąs, nesuvaišinsiantis	nesuvaišinsią, nesuvaišinsiantys	nesuvaišinsianti	nesuvaišinsiančios	-	nesuvaišinsią
kilm.	nesuvaišinsiančio	nesuvaišinsiančių	nesuvaišinsiančios	nesuvaišinsiančių	-	-
naud.	nesuvaišinsiančiam	nesuvaišinsiantiems, nesuvaišinsiantiem	nesuvaišinsiančiai	nesuvaišinsiančioms, nesuvaišinsiančiom	-	-
gal.	nesuvaišinsiantį	nesuvaišinsiančius	nesuvaišinsiančią	nesuvaišinsiančias	-	-
įnag.	nesuvaišinsiančiu	nesuvaišinsiančiais	nesuvaišinsiančia	nesuvaišinsiančiomis	-	-
viet.	nesuvaišinsiančiame, nesuvaišinsiančiam	nesuvaišinsiančiuose, nesuvaišinsiančiuos	nesuvaišinsiančioje, nesuvaišinsiančioj	nesuvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinsiantysis	nesuvaišinsiantieji	nesuvaišinsiančioji	nesuvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	nesuvaišinsiančiojo	nesuvaišinsiančiųjų	nesuvaišinsiančiosios	nesuvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	nesuvaišinsiančiajam	nesuvaišinsiantiesiems	nesuvaišinsiančiajai	nesuvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	nesuvaišinsiantįjį	nesuvaišinsiančiuosius	nesuvaišinsiančiąją	nesuvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	nesuvaišinsiančiuoju	nesuvaišinsiančiaisiais	nesuvaišinsiančiąja	nesuvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	nesuvaišinsiančiajame	nesuvaišinsiančiuosiuose	nesuvaišinsiančiojoje	nesuvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nesuvaišinsianti.
• Skiemenys: ne-su-vai-šin-sian-tis

nesuvaišinsiantis

1. tas, kuris nesuvaišins

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---