nesuvaišindavusį

Taip pat žr.: nesuvaišindavusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvaišindavusį (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišindavęs, mot. g. nesuvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišindavęs	nesuvaišindavę	nesuvaišindavusi, nesuvaišindavus	nesuvaišindavusios	-	nesuvaišindavę
kilm.	nesuvaišindavusio	nesuvaišindavusių	nesuvaišindavusios	nesuvaišindavusių	-	-
naud.	nesuvaišindavusiam	nesuvaišindavusiems	nesuvaišindavusiai	nesuvaišindavusioms	-	-
gal.	nesuvaišindavusį	nesuvaišindavusius	nesuvaišindavusią	nesuvaišindavusias	-	-
įnag.	nesuvaišindavusiu	nesuvaišindavusiais	nesuvaišindavusia	nesuvaišindavusiomis	-	-
viet.	nesuvaišindavusiame	nesuvaišindavusiuose	nesuvaišindavusioje	nesuvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišindavusysis	nesuvaišindavusieji	nesuvaišindavusioji	nesuvaišindavusiosios	-	-
kilm.	nesuvaišindavusiojo	nesuvaišindavusiųjų	nesuvaišindavusiosios	nesuvaišindavusiųjų	-	-
naud.	nesuvaišindavusiajam	nesuvaišindavusiesiems	nesuvaišindavusiajai	nesuvaišindavusiosioms	-	-
gal.	nesuvaišindavusįjį	nesuvaišindavusiuosius	nesuvaišindavusiąją	nesuvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nesuvaišindavusiuoju	nesuvaišindavusiaisiais	nesuvaišindavusiąja	nesuvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nesuvaišindavusiajame	nesuvaišindavusiuosiuose	nesuvaišindavusiojoje	nesuvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišindavęs, mot. g. nesuvaišindavusi.
• Skiemenys: ne-su-vai-šin-da-vu-sį

nesuvaišindavusį

1. tas, kuris nesuvaišindavo

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---