nesuvaišinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvaišinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišinamas, mot. g. nesuvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinamas	nesuvaišinami	nesuvaišinama	nesuvaišinamos	nesuvaišinama	-
kilm.	nesuvaišinamo	nesuvaišinamų	nesuvaišinamos	nesuvaišinamų	-	-
naud.	nesuvaišinamam	nesuvaišinamiems	nesuvaišinamai	nesuvaišinamoms	-	-
gal.	nesuvaišinamą	nesuvaišinamus	nesuvaišinamą	nesuvaišinamas	-	-
įnag.	nesuvaišinamu	nesuvaišinamais	nesuvaišinama	nesuvaišinamomis	-	-
viet.	nesuvaišinamame	nesuvaišinamuose	nesuvaišinamoje	nesuvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinamasis	nesuvaišinamieji	nesuvaišinamoji	nesuvaišinamosios	-	-
kilm.	nesuvaišinamojo	nesuvaišinamųjų	nesuvaišinamosios	nesuvaišinamųjų	-	-
naud.	nesuvaišinamajam	nesuvaišinamiesiems	nesuvaišinamajai	nesuvaišinamosioms	-	-
gal.	nesuvaišinamąjį	nesuvaišinamuosius	nesuvaišinamąją	nesuvaišinamąsias	-	-
įnag.	nesuvaišinamuoju	nesuvaišinamaisiais	nesuvaišinamąja	nesuvaišinamosiomis	-	-
viet.	nesuvaišinamajame	nesuvaišinamuosiuose	nesuvaišinamojoje	nesuvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišinamas, mot. g. nesuvaišinama.
• Skiemenys: ne-su-vai-ši-na-mo-ji

nesuvaišinamoji

1. ta, kurią nesuvaišina

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---