nesusivaišinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivaišinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivaišinęs, mot. g. nesusivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišinęs	nesusivaišinę	nesusivaišinusi, nesusivaišinus	nesusivaišinusios	-	nesusivaišinę
kilm.	nesusivaišinusio	nesusivaišinusių	nesusivaišinusios	nesusivaišinusių	-	-
naud.	nesusivaišinusiam	nesusivaišinusiems	nesusivaišinusiai	nesusivaišinusioms	-	-
gal.	nesusivaišinusį	nesusivaišinusius	nesusivaišinusią	nesusivaišinusias	-	-
įnag.	nesusivaišinusiu	nesusivaišinusiais	nesusivaišinusia	nesusivaišinusiomis	-	-
viet.	nesusivaišinusiame	nesusivaišinusiuose	nesusivaišinusioje	nesusivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišinusysis	nesusivaišinusieji	nesusivaišinusioji	nesusivaišinusiosios	-	-
kilm.	nesusivaišinusiojo	nesusivaišinusiųjų	nesusivaišinusiosios	nesusivaišinusiųjų	-	-
naud.	nesusivaišinusiajam	nesusivaišinusiesiems	nesusivaišinusiajai	nesusivaišinusiosioms	-	-
gal.	nesusivaišinusįjį	nesusivaišinusiuosius	nesusivaišinusiąją	nesusivaišinusiąsias	-	-
įnag.	nesusivaišinusiuoju	nesusivaišinusiaisiais	nesusivaišinusiąja	nesusivaišinusiosiomis	-	-
viet.	nesusivaišinusiajame	nesusivaišinusiuosiuose	nesusivaišinusiojoje	nesusivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišinęs, mot. g. nesusivaišinusi.
• Skiemenys: ne-su-si-vai-ši-nu-sių-jų

nesusivaišinusiųjų

1. tas, kuris nesusivaišino

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---