nesusivaišintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivaišintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivaišintinas, mot. g. nesusivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintinas	nesusivaišintini	nesusivaišintina	nesusivaišintinos	nesusivaišintina	-
kilm.	nesusivaišintino	nesusivaišintinų	nesusivaišintinos	nesusivaišintinų	-	-
naud.	nesusivaišintinam	nesusivaišintiniems	nesusivaišintinai	nesusivaišintinoms	-	-
gal.	nesusivaišintiną	nesusivaišintinus	nesusivaišintiną	nesusivaišintinas	-	-
įnag.	nesusivaišintinu	nesusivaišintinais	nesusivaišintina	nesusivaišintinomis	-	-
viet.	nesusivaišintiname	nesusivaišintinuose	nesusivaišintinoje	nesusivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintinasis	nesusivaišintinieji	nesusivaišintinoji	nesusivaišintinosios	-	-
kilm.	nesusivaišintinojo	nesusivaišintinųjų	nesusivaišintinosios	nesusivaišintinųjų	-	-
naud.	nesusivaišintinajam	nesusivaišintiniesiems	nesusivaišintinajai	nesusivaišintinosioms	-	-
gal.	nesusivaišintinąjį	nesusivaišintinuosius	nesusivaišintinąją	nesusivaišintinąsias	-	-
įnag.	nesusivaišintinuoju	nesusivaišintinaisiais	nesusivaišintinąja	nesusivaišintinosiomis	-	-
viet.	nesusivaišintinajame	nesusivaišintinuosiuose	nesusivaišintinojoje	nesusivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišintinas, mot. g. nesusivaišintina.
• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-ti-nų-jų

nesusivaišintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nesusivaišinti

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---