nesusivaišinamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivaišinamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivaišinamas, mot. g. nesusivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišinamas	nesusivaišinami	nesusivaišinama	nesusivaišinamos	nesusivaišinama	-
kilm.	nesusivaišinamo	nesusivaišinamų	nesusivaišinamos	nesusivaišinamų	-	-
naud.	nesusivaišinamam	nesusivaišinamiems	nesusivaišinamai	nesusivaišinamoms	-	-
gal.	nesusivaišinamą	nesusivaišinamus	nesusivaišinamą	nesusivaišinamas	-	-
įnag.	nesusivaišinamu	nesusivaišinamais	nesusivaišinama	nesusivaišinamomis	-	-
viet.	nesusivaišinamame	nesusivaišinamuose	nesusivaišinamoje	nesusivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišinamasis	nesusivaišinamieji	nesusivaišinamoji	nesusivaišinamosios	-	-
kilm.	nesusivaišinamojo	nesusivaišinamųjų	nesusivaišinamosios	nesusivaišinamųjų	-	-
naud.	nesusivaišinamajam	nesusivaišinamiesiems	nesusivaišinamajai	nesusivaišinamosioms	-	-
gal.	nesusivaišinamąjį	nesusivaišinamuosius	nesusivaišinamąją	nesusivaišinamąsias	-	-
įnag.	nesusivaišinamuoju	nesusivaišinamaisiais	nesusivaišinamąja	nesusivaišinamosiomis	-	-
viet.	nesusivaišinamajame	nesusivaišinamuosiuose	nesusivaišinamojoje	nesusivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišinamas, mot. g. nesusivaišinama.
• Skiemenys: ne-su-si-vai-ši-na-mam

nesusivaišinamam

1. tas, kurį nesusivaišina

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---