nesusiskolinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusiskolinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusiskolinęs, mot. g. nesusiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolinęs	nesusiskolinę	nesusiskolinusi, nesusiskolinus	nesusiskolinusios	-	nesusiskolinę
kilm.	nesusiskolinusio	nesusiskolinusių	nesusiskolinusios	nesusiskolinusių	-	-
naud.	nesusiskolinusiam	nesusiskolinusiems	nesusiskolinusiai	nesusiskolinusioms	-	-
gal.	nesusiskolinusį	nesusiskolinusius	nesusiskolinusią	nesusiskolinusias	-	-
įnag.	nesusiskolinusiu	nesusiskolinusiais	nesusiskolinusia	nesusiskolinusiomis	-	-
viet.	nesusiskolinusiame	nesusiskolinusiuose	nesusiskolinusioje	nesusiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolinusysis	nesusiskolinusieji	nesusiskolinusioji	nesusiskolinusiosios	-	-
kilm.	nesusiskolinusiojo	nesusiskolinusiųjų	nesusiskolinusiosios	nesusiskolinusiųjų	-	-
naud.	nesusiskolinusiajam	nesusiskolinusiesiems	nesusiskolinusiajai	nesusiskolinusiosioms	-	-
gal.	nesusiskolinusįjį	nesusiskolinusiuosius	nesusiskolinusiąją	nesusiskolinusiąsias	-	-
įnag.	nesusiskolinusiuoju	nesusiskolinusiaisiais	nesusiskolinusiąja	nesusiskolinusiosiomis	-	-
viet.	nesusiskolinusiajame	nesusiskolinusiuosiuose	nesusiskolinusiojoje	nesusiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusiskolinęs, mot. g. nesusiskolinusi.
• Skiemenys: ne-su-si-sko-li-nu-sių-jų

nesusiskolinusiųjų

1. tas, kuris nesusiskolino

Etimologija

<= nesusiskolinti, nesusiskolina, nesusiskolino <= ne- + susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---