nesusiskolintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusiskolintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusiskolintas, mot. g. nesusiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolintas	nesusiskolinti	nesusiskolinta	nesusiskolintos	nesusiskolinta	-
kilm.	nesusiskolinto	nesusiskolintų	nesusiskolintos	nesusiskolintų	-	-
naud.	nesusiskolintam	nesusiskolintiems	nesusiskolintai	nesusiskolintoms	-	-
gal.	nesusiskolintą	nesusiskolintus	nesusiskolintą	nesusiskolintas	-	-
įnag.	nesusiskolintu	nesusiskolintais	nesusiskolinta	nesusiskolintomis	-	-
viet.	nesusiskolintame	nesusiskolintuose	nesusiskolintoje	nesusiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolintasis	nesusiskolintieji	nesusiskolintoji	nesusiskolintosios	-	-
kilm.	nesusiskolintojo	nesusiskolintųjų	nesusiskolintosios	nesusiskolintųjų	-	-
naud.	nesusiskolintajam	nesusiskolintiesiems	nesusiskolintajai	nesusiskolintosioms	-	-
gal.	nesusiskolintąjį	nesusiskolintuosius	nesusiskolintąją	nesusiskolintąsias	-	-
įnag.	nesusiskolintuoju	nesusiskolintaisiais	nesusiskolintąja	nesusiskolintosiomis	-	-
viet.	nesusiskolintajame	nesusiskolintuosiuose	nesusiskolintojoje	nesusiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusiskolintas, mot. g. nesusiskolinta.
• Skiemenys: ne-su-si-sko-lin-tų-jų

nesusiskolintųjų

1. tas, kurį nesusiskolino

Etimologija

<= nesusiskolinti, nesusiskolina, nesusiskolino <= ne- + susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---