nesusiskolinamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusiskolinamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusiskolinamas, mot. g. nesusiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolinamas	nesusiskolinami	nesusiskolinama	nesusiskolinamos	nesusiskolinama	-
kilm.	nesusiskolinamo	nesusiskolinamų	nesusiskolinamos	nesusiskolinamų	-	-
naud.	nesusiskolinamam	nesusiskolinamiems	nesusiskolinamai	nesusiskolinamoms	-	-
gal.	nesusiskolinamą	nesusiskolinamus	nesusiskolinamą	nesusiskolinamas	-	-
įnag.	nesusiskolinamu	nesusiskolinamais	nesusiskolinama	nesusiskolinamomis	-	-
viet.	nesusiskolinamame	nesusiskolinamuose	nesusiskolinamoje	nesusiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolinamasis	nesusiskolinamieji	nesusiskolinamoji	nesusiskolinamosios	-	-
kilm.	nesusiskolinamojo	nesusiskolinamųjų	nesusiskolinamosios	nesusiskolinamųjų	-	-
naud.	nesusiskolinamajam	nesusiskolinamiesiems	nesusiskolinamajai	nesusiskolinamosioms	-	-
gal.	nesusiskolinamąjį	nesusiskolinamuosius	nesusiskolinamąją	nesusiskolinamąsias	-	-
įnag.	nesusiskolinamuoju	nesusiskolinamaisiais	nesusiskolinamąja	nesusiskolinamosiomis	-	-
viet.	nesusiskolinamajame	nesusiskolinamuosiuose	nesusiskolinamojoje	nesusiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusiskolinamas, mot. g. nesusiskolinama.
• Skiemenys: ne-su-si-sko-li-na-ma-sis

nesusiskolinamasis

1. tas, kurį nesusiskolina

Etimologija

<= nesusiskolinti, nesusiskolina, nesusiskolino <= ne- + susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---