nesusimąstytoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusimąstytoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstytojas	nesusimąstytojai
kilm.	nesusimąstytojo	nesusimąstytojų
naud.	nesusimąstytojui	nesusimąstytojams
gal.	nesusimąstytoją	nesusimąstytojus
įnag.	nesusimąstytoju	nesusimąstytojais
viet.	nesusimąstytojuje	nesusimąstytojuose
šauksm.	nesusimąstytojau	nesusimąstytojai

• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-to-ją
• žr. pagr. f. nesusimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesusimąstytoja.

nesusimąstytoją

1. tas, kuris nesusimąsto

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

nesusimąstytoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstytoja	nesusimąstytojos
kilm.	nesusimąstytojos	nesusimąstytojų
naud.	nesusimąstytojai	nesusimąstytojoms
gal.	nesusimąstytoją	nesusimąstytojas
įnag.	nesusimąstytoja	nesusimąstytojomis
viet.	nesusimąstytojoje	nesusimąstytojose
šauksm.	nesusimąstytoja	nesusimąstytojos

• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-to-ją
• žr. pagr. f. nesusimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesusimąstytojas.

nesusimąstytoją

1. ta, kuri nesusimąsto

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---