nesusimąstysimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimąstysimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimąstysimas, mot. g. nesusimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstysimas	nesusimąstysimi	nesusimąstysima	nesusimąstysimos	nesusimąstysima	-
kilm.	nesusimąstysimo	nesusimąstysimų	nesusimąstysimos	nesusimąstysimų	-	-
naud.	nesusimąstysimam	nesusimąstysimiems	nesusimąstysimai	nesusimąstysimoms	-	-
gal.	nesusimąstysimą	nesusimąstysimus	nesusimąstysimą	nesusimąstysimas	-	-
įnag.	nesusimąstysimu	nesusimąstysimais	nesusimąstysima	nesusimąstysimomis	-	-
viet.	nesusimąstysimame	nesusimąstysimuose	nesusimąstysimoje	nesusimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstysimasis	nesusimąstysimieji	nesusimąstysimoji	nesusimąstysimosios	-	-
kilm.	nesusimąstysimojo	nesusimąstysimųjų	nesusimąstysimosios	nesusimąstysimųjų	-	-
naud.	nesusimąstysimajam	nesusimąstysimiesiems	nesusimąstysimajai	nesusimąstysimosioms	-	-
gal.	nesusimąstysimąjį	nesusimąstysimuosius	nesusimąstysimąją	nesusimąstysimąsias	-	-
įnag.	nesusimąstysimuoju	nesusimąstysimaisiais	nesusimąstysimąja	nesusimąstysimosiomis	-	-
viet.	nesusimąstysimajame	nesusimąstysimuosiuose	nesusimąstysimojoje	nesusimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimąstysimas, mot. g. nesusimąstysima.
• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-si-muo-ju

nesusimąstysimuoju

1. tas, kurį nesusimąstys

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---