nesusimąstymu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusimąstymu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusimąstymas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstymas	nesusimąstymai
kilm.	nesusimąstymo	nesusimąstymų
naud.	nesusimąstymui	nesusimąstymams
gal.	nesusimąstymą	nesusimąstymus
įnag.	nesusimąstymu	nesusimąstymais
viet.	nesusimąstyme	nesusimąstymuose
šauksm.	nesusimąstyme	nesusimąstymai

• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-mu
• žr. pagr. f. nesusimąstymas

nesusimąstymu

1. žr. veiksmas nesusimąstyti

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---