nesusiginčytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusiginčytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusiginčytas, mot. g. nesusiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiginčytas	nesusiginčyti	nesusiginčyta	nesusiginčytos	nesusiginčyta	-
kilm.	nesusiginčyto	nesusiginčytų	nesusiginčytos	nesusiginčytų	-	-
naud.	nesusiginčytam	nesusiginčytiems	nesusiginčytai	nesusiginčytoms	-	-
gal.	nesusiginčytą	nesusiginčytus	nesusiginčytą	nesusiginčytas	-	-
įnag.	nesusiginčytu	nesusiginčytais	nesusiginčyta	nesusiginčytomis	-	-
viet.	nesusiginčytame	nesusiginčytuose	nesusiginčytoje	nesusiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiginčytasis	nesusiginčytieji	nesusiginčytoji	nesusiginčytosios	-	-
kilm.	nesusiginčytojo	nesusiginčytųjų	nesusiginčytosios	nesusiginčytųjų	-	-
naud.	nesusiginčytajam	nesusiginčytiesiems	nesusiginčytajai	nesusiginčytosioms	-	-
gal.	nesusiginčytąjį	nesusiginčytuosius	nesusiginčytąją	nesusiginčytąsias	-	-
įnag.	nesusiginčytuoju	nesusiginčytaisiais	nesusiginčytąja	nesusiginčytosiomis	-	-
viet.	nesusiginčytajame	nesusiginčytuosiuose	nesusiginčytojoje	nesusiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusiginčytas, mot. g. nesusiginčyta.
• Skiemenys: ne-su-si-gin-čy-tu

nesusiginčytu

1. tas, kurį nesusiginčijo

Etimologija

<= nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo <= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---