nesusiginčijusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusiginčijusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusiginčijęs, mot. g. nesusiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiginčijęs	nesusiginčiję	nesusiginčijusi, nesusiginčijus	nesusiginčijusios	-	nesusiginčiję
kilm.	nesusiginčijusio	nesusiginčijusių	nesusiginčijusios	nesusiginčijusių	-	-
naud.	nesusiginčijusiam	nesusiginčijusiems	nesusiginčijusiai	nesusiginčijusioms	-	-
gal.	nesusiginčijusį	nesusiginčijusius	nesusiginčijusią	nesusiginčijusias	-	-
įnag.	nesusiginčijusiu	nesusiginčijusiais	nesusiginčijusia	nesusiginčijusiomis	-	-
viet.	nesusiginčijusiame	nesusiginčijusiuose	nesusiginčijusioje	nesusiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiginčijusysis	nesusiginčijusieji	nesusiginčijusioji	nesusiginčijusiosios	-	-
kilm.	nesusiginčijusiojo	nesusiginčijusiųjų	nesusiginčijusiosios	nesusiginčijusiųjų	-	-
naud.	nesusiginčijusiajam	nesusiginčijusiesiems	nesusiginčijusiajai	nesusiginčijusiosioms	-	-
gal.	nesusiginčijusįjį	nesusiginčijusiuosius	nesusiginčijusiąją	nesusiginčijusiąsias	-	-
įnag.	nesusiginčijusiuoju	nesusiginčijusiaisiais	nesusiginčijusiąja	nesusiginčijusiosiomis	-	-
viet.	nesusiginčijusiajame	nesusiginčijusiuosiuose	nesusiginčijusiojoje	nesusiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusiginčijęs, mot. g. nesusiginčijusi.
• Skiemenys: ne-su-si-gin-či-ju-sį

nesusiginčijusį

1. tas, kuris nesusiginčijo

Etimologija

<= nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo <= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---