Pereiti prie turinio

nesusiginčijantį

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesusiginčijantį

  1. tas, kuris nesusiginčija

Etimologija

[taisyti]

<= nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo <= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo