nesusigamindavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigamindavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigamindavęs, mot. g. nesusigamindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigamindavęs	nesusigamindavę	nesusigamindavusi, nesusigamindavus	nesusigamindavusios	-	nesusigamindavę
kilm.	nesusigamindavusio	nesusigamindavusių	nesusigamindavusios	nesusigamindavusių	-	-
naud.	nesusigamindavusiam	nesusigamindavusiems	nesusigamindavusiai	nesusigamindavusioms	-	-
gal.	nesusigamindavusį	nesusigamindavusius	nesusigamindavusią	nesusigamindavusias	-	-
įnag.	nesusigamindavusiu	nesusigamindavusiais	nesusigamindavusia	nesusigamindavusiomis	-	-
viet.	nesusigamindavusiame	nesusigamindavusiuose	nesusigamindavusioje	nesusigamindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigamindavusysis	nesusigamindavusieji	nesusigamindavusioji	nesusigamindavusiosios	-	-
kilm.	nesusigamindavusiojo	nesusigamindavusiųjų	nesusigamindavusiosios	nesusigamindavusiųjų	-	-
naud.	nesusigamindavusiajam	nesusigamindavusiesiems	nesusigamindavusiajai	nesusigamindavusiosioms	-	-
gal.	nesusigamindavusįjį	nesusigamindavusiuosius	nesusigamindavusiąją	nesusigamindavusiąsias	-	-
įnag.	nesusigamindavusiuoju	nesusigamindavusiaisiais	nesusigamindavusiąja	nesusigamindavusiosiomis	-	-
viet.	nesusigamindavusiajame	nesusigamindavusiuosiuose	nesusigamindavusiojoje	nesusigamindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigamindavęs, mot. g. nesusigamindavusi.
• Skiemenys: ne-su-si-ga-min-da-vu-sy-sis

nesusigamindavusysis

1. tas, kuris nesusigamindavo

Etimologija

<= nesusigaminti, nesusigamina, nesusigamino <= ne- + susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---