nesurašomam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesurašomam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesurašomas, mot. g. nesurašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesurašomas	nesurašomi	nesurašoma	nesurašomos	nesurašoma	-
kilm.	nesurašomo	nesurašomų	nesurašomos	nesurašomų	-	-
naud.	nesurašomam	nesurašomiems	nesurašomai	nesurašomoms	-	-
gal.	nesurašomą	nesurašomus	nesurašomą	nesurašomas	-	-
įnag.	nesurašomu	nesurašomais	nesurašoma	nesurašomomis	-	-
viet.	nesurašomame	nesurašomuose	nesurašomoje	nesurašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesurašomasis	nesurašomieji	nesurašomoji	nesurašomosios	-	-
kilm.	nesurašomojo	nesurašomųjų	nesurašomosios	nesurašomųjų	-	-
naud.	nesurašomajam	nesurašomiesiems	nesurašomajai	nesurašomosioms	-	-
gal.	nesurašomąjį	nesurašomuosius	nesurašomąją	nesurašomąsias	-	-
įnag.	nesurašomuoju	nesurašomaisiais	nesurašomąja	nesurašomosiomis	-	-
viet.	nesurašomajame	nesurašomuosiuose	nesurašomojoje	nesurašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesurašomas, mot. g. nesurašoma.
• Skiemenys: ne-su-ra-šo-mam

nesurašomam

1. tas, kurį nesurašo

Etimologija

<= nesurašyti, nesurašo, nesurašė <= ne- + surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---