nesunervintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesunervintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesunervintinas, mot. g. nesunervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervintinas	nesunervintini	nesunervintina	nesunervintinos	nesunervintina	-
kilm.	nesunervintino	nesunervintinų	nesunervintinos	nesunervintinų	-	-
naud.	nesunervintinam	nesunervintiniems	nesunervintinai	nesunervintinoms	-	-
gal.	nesunervintiną	nesunervintinus	nesunervintiną	nesunervintinas	-	-
įnag.	nesunervintinu	nesunervintinais	nesunervintina	nesunervintinomis	-	-
viet.	nesunervintiname	nesunervintinuose	nesunervintinoje	nesunervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervintinasis	nesunervintinieji	nesunervintinoji	nesunervintinosios	-	-
kilm.	nesunervintinojo	nesunervintinųjų	nesunervintinosios	nesunervintinųjų	-	-
naud.	nesunervintinajam	nesunervintiniesiems	nesunervintinajai	nesunervintinosioms	-	-
gal.	nesunervintinąjį	nesunervintinuosius	nesunervintinąją	nesunervintinąsias	-	-
įnag.	nesunervintinuoju	nesunervintinaisiais	nesunervintinąja	nesunervintinosiomis	-	-
viet.	nesunervintinajame	nesunervintinuosiuose	nesunervintinojoje	nesunervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesunervintinas, mot. g. nesunervintina.
• Skiemenys: ne-su-ner-vin-ti-nų-jų

nesunervintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nesunervinti

Etimologija

<= nesunervinti, nesunervina, nesunervino <= ne- + sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---