nesunervinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesunervinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesunervinsimas, mot. g. nesunervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervinsimas	nesunervinsimi	nesunervinsima	nesunervinsimos	nesunervinsima	-
kilm.	nesunervinsimo	nesunervinsimų	nesunervinsimos	nesunervinsimų	-	-
naud.	nesunervinsimam	nesunervinsimiems	nesunervinsimai	nesunervinsimoms	-	-
gal.	nesunervinsimą	nesunervinsimus	nesunervinsimą	nesunervinsimas	-	-
įnag.	nesunervinsimu	nesunervinsimais	nesunervinsima	nesunervinsimomis	-	-
viet.	nesunervinsimame	nesunervinsimuose	nesunervinsimoje	nesunervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervinsimasis	nesunervinsimieji	nesunervinsimoji	nesunervinsimosios	-	-
kilm.	nesunervinsimojo	nesunervinsimųjų	nesunervinsimosios	nesunervinsimųjų	-	-
naud.	nesunervinsimajam	nesunervinsimiesiems	nesunervinsimajai	nesunervinsimosioms	-	-
gal.	nesunervinsimąjį	nesunervinsimuosius	nesunervinsimąją	nesunervinsimąsias	-	-
įnag.	nesunervinsimuoju	nesunervinsimaisiais	nesunervinsimąja	nesunervinsimosiomis	-	-
viet.	nesunervinsimajame	nesunervinsimuosiuose	nesunervinsimojoje	nesunervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesunervinsimas, mot. g. nesunervinsima.
• Skiemenys: ne-su-ner-vin-si-mą-ja

nesunervinsimąja

1. ta, kurią nesunervins

Etimologija

<= nesunervinti, nesunervina, nesunervino <= ne- + sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---