nesunervindavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesunervindavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesunervindavęs, mot. g. nesunervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervindavęs	nesunervindavę	nesunervindavusi, nesunervindavus	nesunervindavusios	-	nesunervindavę
kilm.	nesunervindavusio	nesunervindavusių	nesunervindavusios	nesunervindavusių	-	-
naud.	nesunervindavusiam	nesunervindavusiems	nesunervindavusiai	nesunervindavusioms	-	-
gal.	nesunervindavusį	nesunervindavusius	nesunervindavusią	nesunervindavusias	-	-
įnag.	nesunervindavusiu	nesunervindavusiais	nesunervindavusia	nesunervindavusiomis	-	-
viet.	nesunervindavusiame	nesunervindavusiuose	nesunervindavusioje	nesunervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervindavusysis	nesunervindavusieji	nesunervindavusioji	nesunervindavusiosios	-	-
kilm.	nesunervindavusiojo	nesunervindavusiųjų	nesunervindavusiosios	nesunervindavusiųjų	-	-
naud.	nesunervindavusiajam	nesunervindavusiesiems	nesunervindavusiajai	nesunervindavusiosioms	-	-
gal.	nesunervindavusįjį	nesunervindavusiuosius	nesunervindavusiąją	nesunervindavusiąsias	-	-
įnag.	nesunervindavusiuoju	nesunervindavusiaisiais	nesunervindavusiąja	nesunervindavusiosiomis	-	-
viet.	nesunervindavusiajame	nesunervindavusiuosiuose	nesunervindavusiojoje	nesunervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesunervindavęs, mot. g. nesunervindavusi.
• Skiemenys: ne-su-ner-vin-da-vu-sy-sis

nesunervindavusysis

1. tas, kuris nesunervindavo

Etimologija

<= nesunervinti, nesunervina, nesunervino <= ne- + sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---