nesunervinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesunervinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesunervinantis, mot. g. nesunervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervinąs, nesunervinantis	nesunerviną, nesunervinantys	nesunervinanti	nesunervinančios	-	nesunerviną
kilm.	nesunervinančio	nesunervinančių	nesunervinančios	nesunervinančių	-	-
naud.	nesunervinančiam	nesunervinantiems, nesunervinantiem	nesunervinančiai	nesunervinančioms, nesunervinančiom	-	-
gal.	nesunervinantį	nesunervinančius	nesunervinančią	nesunervinančias	-	-
įnag.	nesunervinančiu	nesunervinančiais	nesunervinančia	nesunervinančiomis	-	-
viet.	nesunervinančiame, nesunervinančiam	nesunervinančiuose, nesunervinančiuos	nesunervinančioje, nesunervinančioj	nesunervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervinantysis	nesunervinantieji	nesunervinančioji	nesunervinančiosios	-	-
kilm.	nesunervinančiojo	nesunervinančiųjų	nesunervinančiosios	nesunervinančiųjų	-	-
naud.	nesunervinančiajam	nesunervinantiesiems	nesunervinančiajai	nesunervinančiosioms	-	-
gal.	nesunervinantįjį	nesunervinančiuosius	nesunervinančiąją	nesunervinančiąsias	-	-
įnag.	nesunervinančiuoju	nesunervinančiaisiais	nesunervinančiąja	nesunervinančiosiomis	-	-
viet.	nesunervinančiajame	nesunervinančiuosiuose	nesunervinančiojoje	nesunervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesunervinantis, mot. g. nesunervinanti.
• Skiemenys: ne-su-ner-vi-nan-čių-jų

nesunervinančiųjų

1. tas, kuris nesunervina

Etimologija

<= nesunervinti, nesunervina, nesunervino <= ne- + sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---